Apie klausą

Gera klausa – viena iš neįkainojamų gamtos dovanų.

Klausos sistema yra viena sudėtingiausių mūsų kūne. Iš išorės matome tik ausies kaušelį, tačiau visi svarbiausi komponentai slypi viduje.

Klausos sistema:

Suvokia oro virpesius ir paverčia juos elektriniais impulsais, kurie perduodami į smegenų žievę.

Kontroliuoja pusiausvyrą ir, kartu su regėjimu, suteikia žmogui informaciją apie jo buvimo vietą ir judėjimą erdvėje.

Padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.
Garso banga praeina per išorinį klausos landą, vidurinę ausį ir vidinę sraigę. Būtent sraigėje fiziniai virpesiai paverčiami elektriniais impulsais. Šie impulsai per klausos nervo skaidulas perduodami į subkortikinius centrus ir toliau į smegenų žievę, kur vyksta gautos informacijos apdorojimas.

Kaip mes girdime?

Norint suprasti, kaip girdime, būtina suvokti, kaip veikia žmogaus klausos organas ir kas yra garsas. Klausos ir pusiausvyros organas, arba ausis, yra sudėtinga sistema, sudaryta iš kelių organų, atsakingų už garso suvokimą ir judesių koordinavimą. Klausos ir pusiausvyros užtikrinimo struktūros yra glaudžiai susijusios tiek funkciškai, tiek anatomiškai.
Klausos organo pagrindinė funkcija – suvokti garso signalą ir paversti jį elektriniu (nerviniu) impulsu. Pusiausvyros organas atsakingas už kūno padėties erdvėje nustatymą ir šios informacijos pavertimą nerviniu impulsu.
Ausis yra periferinė klausos ir vestibuliarinės sistemų dalis, iš kurios nerviniai impulsai iš klausos ir vestibuliarinės dalių perduodami į skirtingas smegenų struktūras skirtingais kanalais. Klausos organas, apimantis klausos sistemą bei klausos analizatorių (kuris apima ne tik periferiją, bet ir kitus skyrius), yra antroji pagal svarbą jutimo sistema po regos, leidžianti suvokti ir analizuoti informaciją, gaunamą iš atstumo.

Žmogaus klausos organas susideda iš trijų pagrindinių dalių, kurių kiekviena atlieka specifines funkcijas. Praradus bent vieną iš šių dalių, gali būti pažeista arba visiškai prarasta klausa. Klausos organas skirstomas į:
Periferinę dalį – ji fiksuoja garso bangas ir paverčia jas nerviniais impulsais. Periferinė dalis apima išorinę, vidurinę ir vidinę ausį.
Laidumo dalį – tai klausos nervas, kuris perduoda nervinius impulsus į smegenis.
Centrinę dalį – tai smegenų žievės sritis, atsakinga už gauto garso signalo analizę.

Kokios priežastys lemia klausos praradimą ir kaip jis vystosi?

Pasitaiko atvejų, kai žmogus gimsta su klausos sutrikimu, arba šis sutrikimas išsivysto dėl paveldimumo ar įgimtų infekcinių ligų, tokių kaip citomegalovirusas ar raudonukė.
Įgytos klausos praradimo priežastys gali būti šios:

  1. Dažni vidurinės ausies uždegimai, LOR (ausų, nosies ir gerklės) patologijos, virusinės infekcijos.
  2. Šalutinis ototoksinių antibiotikų, vaistų nuo tuberkuliozės ar platinos turinčių preparatų poveikis. Neįmanoma numatyti, kaip tokie vaistai paveiks kiekvieną atvejį, todėl jie skiriami tik tada, kai jų nauda viršija galimą riziką. Vis dėlto, vartojant šiuos vaistus, būtina atidžiai stebėti klausos būklę.
  3. Metaboliniai sutrikimai, tokie kaip diabetas, inkstų ligos ir kiti veiksniai.
  4. Traumos (gimdos kaklelio, stuburo), žaizdos.
  5. Akustiniai pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio buvimo triukšmingoje aplinkoje (pramonėje) arba šalia stiprių garso šaltinių, tokių kaip sprogimai, sirenos ar garsiakalbiai.

Ar įmanoma prevencija?

Saugos priemonių laikymasis padeda išlaikyti sveiką žmogaus klausą. Ilgai neklausykite garsios muzikos. Stadionuose ir koncertuose stenkitės būti atokiau nuo garso kolonėlių. Dirbdami triukšmingose pramonės šakose naudokite ausų kištukus arba specialias ausines.
Stenkitės laiku pasiskiepyti ir laikytis higienos. Jei vis tiek užklupo liga, atkreipkite dėmesį į klausos būklę ligos metu. Kitas svarbus momentas: jei klausa prarandama ne staiga, o silpsta palaipsniui ir lėtai, mes to nepastebime. Todėl reguliariai būtina apsilankyti pas specialistą.
Jei staigiai ar pastebimai pablogėja klausa, sutrinka kalbos supratimas, atsiranda triukšmas ir užgulimas ausyse arba keistas garsas jūsų balse, nedelsdami kreipkitės į audiologą, otolaringologą arba LOR specialistą. Tik savalaikis kontaktas su specialistais padidina tikimybę išsaugoti klausa. Kuo ilgiau lauksite, tuo mažiau galimybių liks.
Taigi sveiko žmogaus ausys ir gera klausa – subtilus mechanizmas, kurį reikia saugoti. Ne 100% atvejų, deja, tai priklauso ir nuo mūsų pačių. Visada yra komplikacijų dėl COVID-19 arba traumų rizika. Tačiau reikia padaryti viską, kas mūsų galioje, pavyzdžiui, bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atliktas įprastinis tyrimas ir diagnozė.
Diagnostinius suaugusiųjų ir vaikų klausos tyrimus galima atlikti mūsų klausos centre adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje.

Klausos centro specialistas

Profesionalus specialistas

Valdemaras Dubickis